Citata "kaip pirštu į akį"

A.Oželis: “Iš tiesų neegzistuoja nei lietuviškų, nei itališkų ar prancūziškų gomurių. Pas mus nėra gastronomijos kultūros! Mane kartais erzina žmonių, nedaug suprantančių apie maistą, pasakymas, kad va Italijoje – oi tai valgiau, o va Lietuvoje prastai. Yra galybė blogų restoranų ir Italijoje, ir Lietuvoje. Bet galima rasti ir gerų. Vietovė maisto kokybei įtakos neturi. Viskas priklauso nuo to, kas gamina”.
 Smaguris prisimena neseniai patirtą blogų ispaniškų restoranų savaitę... ir kaip ji baigėsi, pasiraitojus rankoves virtuvėje. 

HIX - šmix (ir dar keletas naujų žodžių)

Smaguris ėjo pietauti į HIX Soho, vieną iš šefo Mark Hix restoranų, garsėjančių puikia britiška virtuve. 2010-aisiais šis restoranas pelnė geriausio naujo restorano titulą. Valio jam už tai.

Kombinacija pasirodė neprasta: patyręs, ne vieną restoraną atidaręs šefas, šauni vieta (kaip tik pagal sekmadieninę šiltų megztukų ir raštuotų kojinių nuotaiką), riebesnis, šildantis meniu, padori kaina. 

Įrašo pavadinimas kilo nuo žodžio 'šmikis', kas, anot lietuvių kalbos žodyno, reikštų - vėjavaikis, nevykėlis, nenaudėlis. Tai čia gal labiau nenaudėlis, britiškas toks. 

Smaguriui patiko restorano administratorės šukuosena (nerasta, kaip išversti žodį 'receptionist', bet čia tas asmuo, pagal kurį susikuriamas pirmasis įspūdis, kuris tave pasitinka, paprastai su šypsena, ir palydi iki staliuko). Dar - kad ji šiek tiek šyptelėjo. 

Dar patiko pati erdvė: atviras žuvies baras, restorane pilna britų menininkų 'dirbinių', šiek tiek Užupis pasijuto, sekmadieniškas pozityvus Vilniaus ilgesys, mažučiai, sohiški (ir vėl naujadaras, nuo žodžio Soho) staliukai padengti Jamie's Italian restoranų stiliuku (o gal atvirkščiai), nutrintos grindys ir sekmadieniška 'vakar buvo šaunus vakarėlis' publika.

Tad kaip HIX pelnė 'šmix' etiketę? 

Tai prasidėjo nuo visam pasauliui abejingo aptarnavimo. Tokių susiraukusių snukučių ir užsakymo neužsirašinėjančių padavėjų 'taškas' yra Savanorių prospekto Čili pica Vilniuj, arba, anot Užkalnio, Vinchenzo - Mimoza.

Taigi, prieina madam susivėlusiais plaukučiais, persikreipusiu veideliu ir klausia, ar pasiruošę  užsakyti. Pasiruošę. Pradedam nuo vyno - poniutė staiga susirenka taures nuo stalo ir dingsta (??) vidury sakinio. Grįžta po kiek laiko su vynu, ir vėl klausia, ar pasiruošę užsakyti. Norisi ją užprunkšti (nuo žodžio 'prunkšti', jau turbūt atspėjot).

Bala nematė, maistelis užsakytas, sukryžiuojam rankas, pakeliam antakį ir žiūrim, kas bus toliau.

Laukiam laukiam... madam nepasivargino pasiūlyti užkandžių kol štai taip laukiam, teko paprašyt. Atkeliavo kartu su pirmuoju patiekalu, ir neteko prasmės. Tebūnie, bet Smaguris jau rauko nosį.

1. Burokėlių piurė su ožkos pieno sūriu ir graikiniais riešutais.
Džiaugsmometras: Smaguris drąsus, sako namie daug geriau pagamintų.

 2. Tiršta žuvies sriuba, su žuvies gabalėliais. Šilta (gerai), sūroka. Patiekiama su duonos skrebučiu, šafraniniu majonezu, kietuoju sūriu.
Džiaugsmometras: dar drąsesnis pareiškimas, kad namie galima pasigaminti skaniau. 

Pagrindiniai patiekalai pasirinkti tradiciniai, sekmadieniški, kai nesinori eksperimentuoti ir galima nuspėti vaizdą lėkštėje.

1. Sirloin kepsnys, patiekiamas su Jorkšyro pudingu, kalafijorais Bešamelio padaže, skrudintomis bulvėmis ir špinatais. Britijų britija tiesiog. Pudingas pakepęs ilgiau nei turėtų, jaučiasi degėsiukas. Kepsnys užtat tikrai gardus.
Džiaugsmometras: Smaguris vėlgi tikėjosi kažko labiau 'šefiško'...

2. Vištiena, įdaryta su kopūstėliais (netikslus ir juokingas vertimas), špinatais, kaštonais ir šonine. Ingredientus Smaguriui teko atspėt pačiam, kadangi įžymioji padavėja labai skubėjo pasitikrint telefono už kampo (didžiulis veidrodis lubose nepadėjo to padaryt paslapčia) ir neturėjo laiko paaiškint, kas gi atnešta ir numesta (pokšt) ant stalo.
Džiaugsmometras: patiko. 'Vau' faktoriaus nebuvo.

 

Desertai. Šioj šaly kava geriama pabaigus valgyti, t.y. jau ir po deserto. Smaguris niekšelis nutarė paraganėti ir paprašė kavos kartu su desertais, kaip įpratęs, kaip patinka ir kaip mėgsta.

Reikėjo paprašyt kartu su pagrindiniu patiekalu, nes šiai Soho gražuolei (čia apie padavėją) su punktualumu prastoka, kavos atkeliavo jau bebaigiant desertus. Apie juos, beje, trumpai. 

Klasika niekada nenuvils (neturėtų), užsakytas obuolių pyragas su vanilės padažu ir šokoladinis pudingas. Pastarasis - netgi labai pavykęs, šokoladinis šokoladinis, dar galėjo būt šokoladinėj lėkštėj su šokoladiniu šaukšteliu iki pilnos laimės.

Džiaugsmometras: obuolių pyragas ir Afrikoj obuolių pyragas. Sugadinti neįmanoma.

Po 8 patiekalų 'ceremonijos' Chrysan restorane Smaguris nesijautė toks apsunkęs, kaip po pietų HIX. Ir jau tikrai nebuvo toks irzlus. Ir koks tai ironiškas, ir sarkastiškas, ir bambolinas (nuo žodžio 'bambėti').

'Optional' aptarnavimo mokestį (12.5%) Smaguris sumokėjo, tačiau grįžęs namo suraitė ilgoką laiškelį restorano vadybininkui. Restorano vadybininkas atsiprašė, pasiaiškino, pasiūlė nemokamų kokteilių ir kokių tai dar bonusų kitam Smagurio vizitui. 

Kažin tik, ar toks bus, kai Londone tiek daug malonesnių vietų (ir tiek nedaug laiko). Cheers.